Paminėta Pasaulinė savižudybių prevencijos diena

Kasmet rugsėjo 10 dieną yra minima Pasaulinė savižudybių prevencijos diena, skirta atkreipti dėmesį į itin didelį skaičių žmonių, nusprendusių pasitraukti iš gyvenimo. Lietuvoje, kaip ir daugelyje šalių, savižudybė yra viena iš pagrindinių priešlaikinio jaunų žmonių mirtingumo priežasčių. Savižudybių galima išvengti, tačiau savižudybių prevencija nėra lengva užduotis. Intervencijos spektras platus: nuo jaunų žmonių mokymo išsiugdyti įgūdį įveikti stresą keliančius veiksnius iki atsakingai žiniasklaidos teikiamos informacijos apie savižudybes ir rizikos veiksnių kontrolės. Veiksniai, prisidedantys prie savižudybių ir bandymų nusižudyti, yra sudėtingi. Daugėja įrodymų, kad ir žiniasklaida, filmai bei televizijos laidos, sensacingai pristatantys savižudybes, gali daryti neigiamą poveikį jaunesniems ir pažeidžiamiems žmonėms. 
 Apie šią globalią visuomenės sveikatos problemą buvo kalbama mokytojos Violetos Grincevičienės pamokose. Aktyviai bendradarbiaudami grupėse mokiniai atliko užduotį „Užrašyk priežastį, dėl ko verta gyventi”. Pamokos pabaigoje mokiniai pristatė atliktus darbus, sutarė, jog puoselės kasdieninę draugišką aplinką klasėje, bus pastabūs ir dėmesingi suolo draugui.  
 Visuomenės sveikatos specialistė Violeta Kerševičienė apibūdino pagrindinius savižudybės rizikos ženklus: kalbą (neviltis, negebėjimas matyti ateities, naštos kitiems jausmas, kalbėjimas apie savo bevertiškumą ir vienatvę, kalbėjimas apie savo mirtį arba norą mirti), nuotaiką (tolygus nuotaikos prastėjimas, nerimastingumas, dirglumas, pyktis, gėda ir kaltė, bejėgiškumas, neviltis), elgesį (socialinis atsiribojimas, atsitraukimas nuo įprastų ar mėgstamų veiklų, nebūdingas, neatsargus, rizikingas elgesys, pakitę mitybos įpročiai, nemiga ar mieguistumas, savižudybės būdų, priemonių paieška). 
 Taip pat sveikatos specialistė pateikė keletą mitų ir faktų apie savižudybes:
Mitas: dauguma savižudybių įvyksta staiga, neperspėjus. 
Faktas: prieš daugumą savižudybių būna įspėjamųjų ženklų, pasireiškiančių tiek žodžiais, tiek elgsena. Todėl svarbu suprasti, kokie būna įspėjamieji signalai, ir atkreipti į juos dėmesį. 
Mitas: savižudišku elgesiu pasižymintis žmogus yra pasiryžęs mirti. 
Faktas: priešingai, savižudiškų minčių turintys žmonės dažnai išgyvena prieštaringus jausmus. Galimybė gauti emocinę paramą tinkamu metu gali užkirsti kelią savižudybei.
Mitas: negalima kalbėti apie savižudybę su žmogumi, linkusiu į savižudybę, nes tai gali paskatinti savižudybę.
 Faktas: dauguma apie savižudybę svarstančių žmonių nežino, su kuo apie tai kalbėtis - atviras pokalbis gali suteikti asmeniui kitų galimybių ar laiko persvarstyti savo sprendimą, ir taip užkirsti kelią savižudybei.

 Minint šią dieną, buvo siekiama plėsti žinias apie tai, kaip galima padėti apie savižudybę mąstantiems žmonėms, ką daryti, kad tokių atvejų būtų mažiau. Mokiniai buvo raginami palaikyti vieni kitus, padėti šalia esantiems matyti šviesias gyvenimo spalvas, branginti kiekvieną dieną, nes „Teisingai nugyventa diena rytojų paverčia vilties kupina vizija” (Vedų išmintis).
Violeta Kerševičienė, visuomenės sveikatos specialistė